Neretai manoma, kad įvairi ir subalansuota mityba automatiškai patenkina visus organizmo poreikius. Vis dėlto šiuolaikinė aplinka, gyvenimo ritmas ir net dirvožemio būklė išryškina faktą, kad vien maisto neužtenka. Nors stengiamės maitintis sveikai, kai kurios svarbios medžiagos vis tiek lieka nepakankamai gaunamos. Straipsnyje aptariama, kodėl taip nutinka ir kurios medžiagos dažniausiai „išslysta“ iš mūsų kasdienio raciono.
Saulės šviesos trūkumo pasekmės
Yra viena medžiaga, kurios pagrindinis šaltinis – saulės spinduliai. Mūsų platumose, ypač rudens ir žiemos sezonais, šviesos trūksta tiek, kad organizmas nepajėgia jos pasigaminti. Net vasarą saulės vengimas arba darbas patalpose smarkiai sumažina šios medžiagos sintezę. Papildomai – amžius, odos atspalvis ar apsaugos priemonės dar labiau riboja gamybą. Maisto produktų, kuriuose jos natūraliai yra, kasdien vartojame per mažai, todėl jos trūkumas tampa plačiai paplitęs.
Gyvūninės kilmės priklausomybė
Yra ir tokių medžiagų, kurios beveik visiškai neegzistuoja augaliniame maiste. Net ir tie, kurie vartoja gyvūninius produktus, dėl įvairių fiziologinių ar virškinimo sistemos sutrikimų ne visada geba jas pasisavinti. Su amžiumi, vartojant tam tikrus vaistus ar turint tam tikras būkles, jų įsisavinimas ženkliai blogėja. Žmonėms, kurie vengia gyvūninio maisto, šių medžiagų papildomas vartojimas tampa neišvengiamas.
https://www.zinios1.lt
https://www.mediabv.lt
https://www.sigreta.lt
https://www.netface.lt
https://europacity.lt
https://www.pirmi.lt
https://www.ednim.lt
https://ziniarastis.lt
https://www.automagistrale.lt
https://www.laukineszasys.lt
https://informuoju.lt
https://santrauka.lt
https://www.dvylikakedziu.lt
https://www.kasdienpoakcija.lt
https://www.kendo-lka.lt
https://www.happyfly.lt
https://ivykis.lt
https://marza.lt
https://www.noriugarso.lt
https://www.noriusventes.lt
https://www.aitura.lt
https://www.moonlight.lt
https://puikio.lt
https://finansai.finance.blog
https://manomasina.car.blog
https://savijauta.health.blog
https://mnamai.home.blog
https://zinios.news.blog
https://rinka.business.blog
https://itpasaulis.tech.blog
https://seo-straipsniai.lt
Nepastebimai pamirštos medžiagos
Tam tikros medžiagos, būtinos medžiagų apykaitai ir smegenų veiklai, natūraliai egzistuoja labai nedideliais kiekiais mūsų aplinkoje. Jos priklauso nuo geografinės vietos, dirvožemio sudėties ir mitybos įpročių. Nors kai kurie maisto produktai galėtų jų suteikti, šie produktai retai valgomi reguliariai. Be to, daugelis žmonių sumažina šių medžiagų šaltinių vartojimą dėl kitų sveikatos rekomendacijų.
Riebalų gausa, bet kokybės stoka
Paradoksalu, bet gyvenant visuomenėje, kur riebalų netrūksta, vis dar stokojame tam tikrų gyvybiškai svarbių riebalų rūgščių. Nors kai kurie augaliniai produktai jų turi, žmogaus organizmas nesugeba efektyviai jų paversti į aktyvią formą. Kasdieninėje mityboje dažnai vyrauja kiti riebalai, kurie slopina šių rūgščių poveikį. Netinkamas apdorojimas ar kaitinimas dar labiau sumažina jų kiekį maiste.
Ląstelių veiklai būtinas elementas
Vienas iš pagrindinių mineralų, dalyvaujantis daugybėje organizmo procesų, vis sunkiau pasiekiamas. Dirvožemio išeikvojimas, maisto perdirbimas, stresas, žalingi įpročiai bei kai kurie vaistai didina šios medžiagos netekimą. Nors simptomai dažnai būna nespecifiniai – nuo nuovargio iki nerimo – ilgainiui šio mineralo trūkumas tampa rimta problema.
Trūkumas – ne tik dėl mitybos
Vienas iš dažniausiai trūkstamų mikroelementų – net ir tiems, kurie vartoja jo šaltinius – sunkiai pasisavinamas. Įsisavinimą stabdo kai kurie maisto komponentai ar net įprasti gėrimai. Moterims, ypač tam tikrais gyvenimo etapais, jo poreikis žymiai išauga. Trūkumas gali turėti įtakos energijos lygiui, atsparumui ligoms, koncentracijai.
Imuninės sistemos ramsčiai
Yra keletas mikroelementų, kurie tiesiogiai veikia mūsų organizmo apsaugą nuo infekcijų. Deja, net jų turtingas maistas ne visada garantuoja, kad organizmas šiuos junginius pasisavins. Augaliniuose šaltiniuose esantys junginiai gali trukdyti jų įsisavinimui, o stresas, ligos ar aktyvus gyvenimo būdas padidina poreikį.
Mažai žinoma, bet svarbi medžiaga
Kai kurios mažiau žinomos maistinės medžiagos pastaruoju metu sulaukia daugiau dėmesio dėl savo specifinių funkcijų, pavyzdžiui, kalcio paskirstymo organizme. Deja, jų randama tik tam tikruose produktuose, kurie daugeliui nėra įprasti. Be to, šiuolaikinė gyvensena neigiamai veikia ir natūralią šių junginių gamybą organizme.
Gamtinės aplinkos įtaka
Kai kurios būtinos medžiagos maiste atsiranda tik tada, kai jos būna dirvožemyje. Dėl intensyvios žemdirbystės ir regioninių skirtumų, net ekologiški produktai gali jų turėti mažiau nei įprastai. Terminis apdorojimas taip pat sumažina jų kiekį.
Svarba ne tik nėštumo metu
Yra vitamino forma, itin svarbi ne tik besilaukiančioms moterims, bet ir visiems kitiems – dėl jos reikšmės ląstelių dalijimuisi ir DNR sintezei. Tačiau šios medžiagos kiekis maiste yra nestabilus, o kai kurie genetiniai variantai ir įpročiai (pvz., alkoholio vartojimas, rūkymas) sumažina jos efektyvumą.
Kaip atpažinti trūkumus?
Medžiagų trūkumas neretai pasireiškia bendrais, lengvai ignoruojamais simptomais: nuovargiu, miego sutrikimais, nerimu, odos ar plaukų problemomis. Jie dažnai priskiriami „įprastam gyvenimo stresui“, bet iš tikrųjų signalizuoja apie gilumines maistines spragas.
Kas daro įtaką poreikiui?
Net sveikai maitinantis, dėl genetikos, amžiaus ar sveikatos būklės kai kuriems žmonėms reikia daugiau tam tikrų medžiagų. Tam tikros ligos, medikamentai, genetiniai ypatumai ar senėjimo procesai daro didelę įtaką pasisavinimui ir poreikiui.
Kaip atsakingai papildyti?
Papildai gali būti naudingi, tačiau svarbu neperlenkti lazdos. Prieš pasirenkant verta atlikti tyrimus, konsultuotis su specialistais, vertinti individualius veiksnius. Kai kurios medžiagos padeda viena kitai geriau įsisavinti, o kitos trukdo. Renkantis papildus, reikėtų atsižvelgti į formą, kiekį ir suderinamumą su gyvenimo būdu.
