Po kelerių metų mažėjimo, šiemet Lietuvoje fiksuojamas bendro pasėlių ploto augimas. Naujausia statistika rodo, kad javų pasėliai užima beveik 1,9 mln. hektarų, iš kurių apie milijonas skirta žiemkenčiams.
Analizuojant situaciją išsamiau, matyti, kad per metus padaugėjo žieminių javų pasėlių, o vasarinių sumažėjo. Daugiausiai išsiskiria žieminiai kviečiai – jų plotai šiemet padidėjo beveik 100 tūkst. hektarų, nors ir nepasiekė ankstesnio rekordo, kai buvo auginama per 840 tūkst. hektarų. Žieminių rapsų pasėliai taip pat plečiasi – jų šiemet pasėta daugiau nei 350 tūkst. hektarų.
Žemės ūkio ekspertai pastebi, kad Lietuvoje vis dažniau vietą vasariniams pasėliams užleidžia žieminiai. Tačiau tarp žiemkenčių taip pat vyksta pokyčiai – mažėja rugių pasėlių. Nors ši kultūra anksčiau buvo svarbiausia derliaus dalis, dabar ji vis dažniau laikoma nišine, nes nebereikalauja tiek dėmesio kaip kitos.
Tuo tarpu žieminiai miežiai išlaiko stabilumą: jų plotai beveik nesikeitė, nors dar visai neseniai buvo pasiekę rekordines aukštumas. Šių grūdų auginimui Lietuvoje vis palankesnės žiemos sąlygos, todėl augintojai juos vis dar laiko perspektyvia kultūra.
Kitaip nei žieminiai, vasariniai javai traukiasi – jų sumažėjo daugiau nei 17 tūkst. hektarų. Priežastis – nestabilios oro sąlygos, ypač karštos ir sausros alintos vasaros, kurios mažino derlingumą ir atbaidė ūkininkus nuo šių kultūrų.
Tačiau kai kurios kultūros vis dar plečiasi. Pavyzdžiui, žieminiai rapsai šiemet viršijo anksčiau manytą jų augimo ribą. Nepaisant to, šios kultūros derlius gali būti paveiktas pavasario šalnų, gausaus lietaus ir kenkėjų.
Pozityviai išsiskiria ir ankštiniai augalai – pupų ir žirnių pasėlių plotai per penkerius metus išaugo daugiau nei 50 tūkst. hektarų. Be to, vis daugiau ūkių atranda galimybes auginti ir sojų pupeles, kurios, nors ir susiduria su tam tikrais klimato iššūkiais, gali tapti ilgalaike investicija.
Šie duomenys dar nėra galutiniai – bendras pasėlių plotas ir jų struktūra gali nežymiai keistis.
